Braškės yra vienos iš ankstyviausių uogų, o daugybė rinkoje esančių veislių ir skonių yra įspūdingi.
Straipsnyje kalbėsime apie geriausias braškių veisles Maskvai ir Maskvos regionui.
Turinys
Braškės yra viena iš populiariausių kultūrų, auginamų soduose ir namų ūkio sklypuose Maskvoje ir Maskvos srityje. Šie augalai lengvai dauginasi, nereiklūs auginimui, priežiūrai.
Braškių krūmai turi turėti gerai išvystytą, kompaktišką antžeminę dalį su gerai išvystytu viršūniniu pumpuru ir tinkama lapų išvaizda.
Išimtis yra pavasariniai auginiai, kurie gali būti be jaunų lapų. Visi egzemplioriai turi turėti tinkamai išvystytą ir nepažeistą šaknų sistemą.
Daigai turi būti sveiki, nesudžiūvę, neišdžiūvę, todėl laikyti folijos maišelyje. Svarbu, kad augalai nebūtų jautrūs ligoms ir kenkėjams.
Pasirinkti augalai turi turėti aukštas morfologines savybes, būdingas pasirinktai veislei.
Braškes sode geriausia auginti saulėtoje vietoje, humusingoje dirvoje, bet lengvoje, net smėlingoje, gerai drenuotoje, šiek tiek rūgštinėje (pH 5,5-6). Uoga nemėgsta sunkios ir per šlapios dirvos.
Geriausia pradėti sodinti rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, nes kitais metais jie atneš geriausius derlius. Jei sodinsite sodinukus pavasarį (balandžio-gegužės mėn.), tada derliaus lygis pirmaisiais metais bus daug mažesnis. Vasarininkų teigimu, geriausias derlius būna antraisiais-trečiaisiais metais, tad braškes vienoje vietoje galima auginti trejus ketverius metus. Tada turėtumėte pakeisti lysves su braškėmis naujoje vietoje.
Prieš sodinant braškes, dirvą reikia supurenti, o jei smėlinga, patręšti užkasant pagardintu mėšlu ar kompostu (4-5 kg/m 2).
Piktžolės turi būti pašalintos, ypač kviečių žolės šaknys ir žolė. Braškes geriausia auginti gėlynuose 15-20 cm aukštyje nuo žemės, kad nesikauptų vanduo. Augalus geriau sodinti eilėmis 40 cm atstumu vienas nuo kito ir eilėmis kas 20–30 cm, priklausomai nuo šios veislės augimo stiprumo.
Dėmesio! Prieš sodinant augalus, svarbu įsitikinti, kad jie nėra užkrėsti ligomis ir kenkėjais, ar jų šaknys nėra per sausos.
Jei šaknys atrodo per sausos, prieš procedūrą rekomenduojama jas valandai ar dviem įmesti į vandenį.
Nerekomenduojama sodinti namų sodų šlaituose, nes per smarkias liūtis dėl nuotėkio augalai gali nukentėti.
Išsirinkti braškių sodinukus nėra tokia lengva užduotis, kaip gali pasirodyti. Renkantis reikia atsižvelgti į daugybę svarbių veiksnių.
Skirtumai dažniausiai slypi skonyje arba brandinimo laiku, braškių veislės viena nuo kitos skiriasi vaisiaus dydžiu ir net derliaus gausa.
Kokybiški sodinukai visų pirma yra tie, kurie praėjo atitinkamus auginimo etapus.
Medžiaga, įsigyta iš sertifikuotos parduotuvės (darželio), suteikia pasitikėjimo, kad jos yra aukščiausios kokybės ir, dar svarbiau, sveikos.
Prieš perkant svarbu asmeniškai apžiūrėti sodinukus, kad įsitikintumėte jų kokybe ir įvertintumėte jų būklę.
Uoga turi negilią šaknų sistemą, kurią purenant galima lengvai pažeisti. Norint išvengti piktžolių kontrolės, ryškiai nuspalvinti vaisius ir sumažinti užsikrėtimo riziką, lysves reikia uždengti įdėklu arba šiaudais.
Antenas reikia nuimti bent du kartus per auginimo sezoną – pirmą kartą po derliaus nuėmimo, antrą kartą – rugsėjo pradžioje. Svarbu jas pašalinti laiku, nes jos, kaip ir piktžolės, traukia vandenį, lengvas ir naudingas maistines medžiagas.
Braškės gerai auga beveik bet kokiame dirvožemyje, tačiau geriausias derlius bus pasiektas, kai dirva bus derlinga ir gerai nusausinta, daug humuso ir šiek tiek rūgštaus pH.
Žinoma, kiekvienas vasaros gyventojas nori mėgautis sultingais, kvapniais vaisiais, tačiau čia neapsieisite be viršutinio padažo ir trąšų.Jei sodinimui paruošta vieta nėra šeriama organinėmis trąšomis, galima naudoti mineralines trąšas (pavyzdžiui, Azofoska, Florovit). Viena dalis trąšų, tai yra maždaug 40-60 g / m 2, įpilama pirmaisiais metais, o 20-40 g / m 2 kitais metais.
Braškės jautrios šalčiui, nors kai kurios veislės atsparesnės. Todėl svarbu jį apsaugoti nuo žiemos šalčių, kurios dažnai nutinka Maskvoje ir Maskvos srityje - tam augalas turi būti padengtas baltu agropluoštu arba paprastais šiaudais.
Piktžolės žymiai sulėtina braškių augimą, konkuruodamos su jomis dėl vandens, deguonies ir maistinių medžiagų, taip pat nustelbia pasėlius. Prieš sodinimą jie turi būti pašalinti. Paruoštoje lysvėje piktžoles galima naikinti mechaniškai arba herbicidais.
Piktžoles ravėti reikia ne giliau kaip 5 cm.. Herbicidų naudojimas yra mažiau pastangų reikalaujantis ir nereikalauja tokio dažno apdorojimo. Be to, augalai nepažeidžiami. Herbicidų veiksmingumas priklauso nuo piktžolių rūšies ir vystymosi stadijos, vaisto rūšies ir dozės, oro sąlygų ir apdorojimo tikslumo.
Yra dirvožemio, lapijos sisteminių ir kontaktinių herbicidų, kurie gali būti selektyvūs arba neselektyvūs. Dirvožemio herbicidai atakuoja vienaskilčius ir dviskilčius, sistemingai prasiskverbia į laidžius kuokštus ir sukelia viso augalo mirtį, o kontaktiniai herbicidai naikina tik tuos audinius, su kuriais jie liečiasi. Rekomenduojama naudoti tik selektyvines priemones, kurios naikina tik atskiras piktžoles ar piktžolių grupes, nepažeidžiant braškių. Neselektyvus galima naudoti tik prieš įveisiant plantaciją. Herbicidai naudojami ramiu oru, geriausia vakare.Juos reikia kaitalioti, o to paties preparato nevartoti keletą metų, nes gali išaugti ir susikaupti atsparios piktžolės.
Drėkinimas padidina pasėlių dydį ir kokybę. Didžiausias vandens poreikis atsiranda iškart po pasodinimo, nuo žydėjimo iki derliaus nuėmimo, ypač vaisių augimo ir nokimo laikotarpiu. Laistymas svarbus vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį, kai dirvoje mažiau vandens, galimos trumpalaikės sausros ir formuojasi žiedpumpuriai kitiems metams. Braškės geriausiai auga regionuose, kur vidutinis metinis kritulių kiekis yra 600-750 mm (ankstyvųjų veislių - apie 680 mm, vėlyvųjų - apie 725 mm), o Maskvos regione vidutinis kritulių kiekis yra 550 mm.
Svarbu!!! Vanduo yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių derlių.
Metodas naudoja lašinimo linijas, išdėstytas eilėmis. Siūlomas atstumas tarp lašintuvų – 20-40 cm Lašelinis laistymas geriau valdo vandenį nei laistymas purkštuvu, tačiau reikėtų atsižvelgti į didesnes priežiūros išlaidas – emiteriai (lašintuvai) dažnai užsikemša, ypač jei naudojame nevalytą vandenį. Todėl jis turi būti tinkamai filtruojamas.
Kiekvieną sezoną ūglius reikia šalinti du kartus (ši procedūra neatliekama auginant braškes kiliminėje uogose), liepos pradžioje arba viduryje arba rugsėjo pradžioje.
Jauni augalai auga ant ūglių, kurie pradeda konkuruoti su motininiais augalais, todėl jų derlingumas gerokai sumažėja, pastebimos silpnesnės fitosanitarinės sąlygos.
Dažnai šis fitosanitarinis apdorojimas atliekamas liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.Lapus galima nupjauti per 2 savaites nuo derliaus nuėmimo, todėl kitais metais derlius bus didesnis. Šio apdorojimo negalima atlikti per vėlai, nes pažeisti augalai gali neatsigauti iki žiemos.
Daugelis naujų braškių veislių taip pat pasižymi maloniu skoniu ir privalumu nesirgti. Dažniausiai yra veislių, kurios duoda vaisių vieną ar kelis kartus per sezoną. Naminiams sklypams galima rekomenduoti abiejų rūšių mišinį arba ankstyvųjų ir vėlyvųjų veislių derinį.
Ankstyva augalų įvairovė, raudonai oranžiniai, stiprūs ir labai skanūs vaisiai, vidutinio dydžio derlius, šiek tiek jautrus pilkajam puvimui. Tinkama priežiūra ir laistymas gali duoti gerą derlių, uogų svoris yra apie 25–30 gramų.
Uogas galima valgyti jau pavasario pabaigoje, priklausomai nuo saulės ir oro temperatūros.
Kaina - 420 rublių.
Populiari veislė nuo ankstyvos iki vidutinio ankstyvumo, vaisiai dideli, nuo oranžinės raudonos iki raudonos spalvos, labai tvirti, sultingi ir kvapnūs.
Kaina - 460 rublių.
Dideli sultingi, labai kvapnūs vaisiai, nuo raudonos iki raudonai raudonos spalvos, atsparūs ligoms, gana populiari braškių veislė tarp Maskvos regiono vasaros gyventojų. Skirtumas tarp uogų savo forma ir dydžiu – didelės, kiaušinio formos patiks daugeliui kvapnių ir sultingų braškių mėgėjų.
Kaina - 150 rublių.
Viena iš ankstyviausių veislių, puikiai tinkanti Maskvai ir Maskvos regionui.
Kaina - 460 rublių.
Ankstyva vidutinio augimo veislė, skiriasi produktyvumo lygiu.
Kaina - 250 rublių.
Vidutinio ankstyvumo augalų veislė, kurią tinkamai prižiūrint, laistant ir laistant galima užauginti dideles, sultingas uogas.
Kaina - 150 rublių.
Vidutinio ankstyvumo veislė, gana derlinga, atspari ligoms.
Kaina - 150 rublių.
Labai vėlyva veislė, atspari šaknų sistemos ligoms, taip pat augalo lapų pažeidimams.
Kaina - 437 rubliai.
Vėlyva, vidutinio stipraus augimo, vešli lapija, gero derliaus veislė.
Kaina - 420 rublių.
Birželio pabaigoje labai vėlai deranti veislė, atspari šaknų ligoms ir miltligei.
Kaina - 460 rublių.
Labai vėlyva desertinė, skirta konservavimui ir užšaldymui. Vaisiai dideli, rutuliški, tamsiai raudoni, labai sultingi.
Kaina - 150 rublių.
Desertinė vėlyvojo derėjimo veislė. Uogos didelės ir blizgios. Atsparus pilkajam pelėsiui, šaknų ligoms ir šalčiui, bet nelabai atsparus miltligei.
Kaina - 250 rublių.
Vidutinio vėlyvumo veislė, žinoma daugiau nei 50 metų ir auginama visame pasaulyje. Vaisiai stambūs, tamsiai raudoni, blizgūs, labai kvapnūs ir skanūs, dideli, bet laikui bėgant traukiasi; linkę į pilką pelėsį.
Kaina - 239 rubliai.
Daugiavaisės braškės (pirmas derlius nuimamas birželį, vėliau rugpjūtį iki šalnų).
Kaina - 479 rubliai.
Malonus ir saldus sultingų braškių skonis primena vasaros malonumus, ši uoga dažnai siejama su vaikyste.
Straipsnyje pateikti patarimai padės pasirinkti veisles Maskvai ir Maskvos regionui, atsižvelgiant į klimato ypatybes, ir auginti šį vaisių savo svetainėje, mėgautis jo skoniu ir aromatu.