Geriausių 2022 m. mandolinų reitingas

Itališkos melodijos, sodrus barokas, romantiška Italijos atmosfera – pirmosios asociacijos, kylančios išgirdus žodį „mandolina“. Šis styginis muzikos instrumentas, savo forma primenantis pusę kriaušės, yra liutnios, tapusios jos prototipu, porūšis. Tačiau, palyginti su liutnia, mandolina turi mažiau stygų, o jos kaklas yra trumpesnis. Kalbant apie muzikinį pritaikymą, jis gana platus ir įvairus: naudojamas ne tik atliekant italų liaudies muziką, bet ir kituose muzikiniuose judesiuose bei stiliuose – nuo ​​Renesanso iki kantri, folk ir roko.

Nepaisant neįprastos instrumento prigimties ir specifinio skambesio, dėmesys mandolinai nemažėja, o šiandien galima rasti jos senovinių ir modernių atmainų.

Mandolino prietaisas

Jo korpusas dažniausiai pagamintas iš medžio ir yra ašaros formos. Instrumento šonkauliai taip pat pagaminti iš kietmedžio, pavyzdžiui, raudonmedžio, klevo, vyšnių ar juodmedžio. Deniai gaminami iš eglės arba kedro. Klasikinė neapolietiška mandolina turi plokščią viršutinę garso lentą su nedideliu įlinkimu, apatinė garso plokštė yra išgaubta. Tokia korpuso forma suteikia stiprų ir švelnų garsą, lyginant su portugališkos kūno formos instrumentais, kurie suteikia aštresnį garsą.

Ant kaklo telpa 10 dramblio kaulo arba metalinių lankelių, jis pagamintas iš maumedžio, klevo, raudonmedžio kedro ir kitų medžių. Ant denio esanti kaklo dalis laiko papildomus tvarsčius. Galvutė su angomis kaiščiams plokščia, metalinė (senais laikais buvo iš kaulo arba kietmedžio ir tvirtinama vinimis).

Riešutas, stovas taip pat pagaminti iš patvarios medienos arba dramblio kaulo. Stovas gali būti judinamas, jis nėra fiksuotas, todėl galite tiksliai sureguliuoti svarstykles. Galinis antgalis gali būti pagamintas iš metalo, medžio arba kaulo. Kalbant apie stygų skaičių, jis skiriasi priklausomai nuo instrumento tipo. Stygos pagamintos iš plieno, apvija gali būti bronzinė, varinė, žalvaris, nikelis arba sidabras. Stygų storis 009p-012p-021w-036w, 010p-014p-024w-038w arba 011p-015p-026w-040w, („p“ – išvyniotos stygos, „w“ – su apvija).

Kilmės istorija

Šio muzikos instrumento atsiradimą galima atsekti maždaug XIV amžiuje, kai Europoje pasirodė pirmoji mandola (liutnios rūšis).Europos šalyse jis turėjo skirtingus pavadinimus, šiek tiek skyrėsi ir instrumento parametrai.

Pirmą kartą paminėta mandolina su plieninėmis stygomis (genujietiška atmaina, daugeliu atžvilgių panaši į šiuolaikinį dizainą) aptinkama garsių italų muzikantų darbuose, kurie keliaudami po Europos miestus mokė muzikos, grodami įvairiais muzikos instrumentais. Remiantis iš senų įrašų ištraukta informacija, spėjama, kad iki mūsų dienų atėjusi klasikinė mandolina kilusi iš Neapolio ir ją išrado Vinacia šeima. Šiandien pirmieji jo modeliai yra Briuselio, JAV, Londono muziejuose, ankstyviausias pavyzdys datuojamas 1744 m.

Ant šiuolaikinių mandolinų galima groti grupėje, ansamblyje, akompanuoti ar atlikti solo įvairių muzikos krypčių kompozicijas. Rusijoje mandolina buvo labai populiari cariniu priešrevoliuciniu laikotarpiu, sovietmečiu ir šiandien. Mandolina atliekamą muziką galima išgirsti daugelyje sovietmečio filmų, ji minima rusų literatūroje. Groti šiuo muzikos instrumentu meną įvaldo Vladimiras Kholstininas, vienas iš garsiosios roko grupės „Aria“ lyderių.

Mandolina itin populiari folkroko ir net metalo kryptyse – ją galima išgirsti tokių legendinių grupių ir atlikėjų kaip Metallica, Led Zeppelin, Nightwish, The Doors, In Extremo, Jethro Tull ir kitų garsių grupių kompozicijose.

Rusų kilmės amerikiečių muzikantas Dave'as Apollonas yra įrašęs daugybę mandolinų kūrinių ir laikomas didžiausiu XX amžiaus mandolinistu.

Veislės

Šiuolaikiniame pasaulyje populiariausia ir paklausiausia mandolina yra neapolietiška, tačiau įvairiose muzikos srityse plačiai naudojamos ir kitos šio muzikos instrumento rūšys. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose mėlynažolė yra labiausiai paplitęs variantas.

Kalbant apie pagrindines kryptis, iš jų yra dvi:

1. akademinė tradicija. Čia atsirado tokie instrumento porūšiai kaip bouzouki (keltų muzika) ir bandolina (braziliška versija).
2. Šalis. Tai apima klasikinę mandoliną su A ir F stiliaus formomis (atskira instrumento rūšis, kuri yra plačiai naudojama ir labai paklausi).

A stiliaus instrumentai yra ovalios arba ašaros formos, nugara ir viršus dažniausiai išraižyti arkiniais elementais, pavyzdžiui, smuikas. Be to, A stiliaus instrumentas turi plokščią nugarą, todėl šiek tiek panašus į gitarą. Šis tipas populiariausias tarp grojančių liaudies muziką, keltų motyvus, taip pat klasikinę muziką.

F-style, arba Florencijos atmaina, išsiskiria tuo, kad garso plokštės apačioje yra iškilimų, kurių dėka sėdintis muzikantas gali patogiai laikyti instrumentą. Šį tipą mėgsta bluegrass ir country atlikėjai, taip pat Florencijos mandolinos pagrindu buvo sukurtos ir kitos instrumento atmainos, turinčios atskirus išskirtinius elementus, besiskiriančius korpuso forma, stygų skaičiumi.

Šiandien yra šių tipų:

• neapolietis. Jo korpusas migdolo formos, stipriai išlenktas, pagamintas iš medžio. Instrumentas turi 4 dvigubas stygas, kurios derinamos panašiai kaip smuiko stygos.
• Milanskaja. Pagrindinis skirtumas tarp šios veislės yra stygų skaičius – ant Milano variacijos uždėtos penkios dvigubos stygos.
• portugalų. Šio tipo įrankio korpusas yra beveik plokščios formos su apvalkalu. Deniai taip pat beveik plokšti. Be to, portugališka versija turi ffs, esančias viršutinėje garso plokštėje, ir rezonatoriaus angą.
• Mandriola. Kitas jo pavadinimas yra trichordija arba Sicilijos mandolina. Tai variantas su keturiomis trigubomis stygomis. Labiausiai paplitęs mandriolis, gautas Meksikos muzikoje.
• Mandala. Ši modifikacija, kuri yra šiuolaikinio instrumento protėvis, turi kelis pavadinimus – mandora, bandurina, tenor-mandola, pandurin. Mandalos skalė yra 420 mm, kaip ir derinimui, ji yra penktadaliu mažesnė nei įprasta.
• oktava. Jo derinimas yra viena oktava žemesnis nei įprastai, bet šiaip atitinka standartinį G-D-A-E. Oktavinės mandolinos skalė yra 500–584 mm, o tai atitinka 20–23 colius.
• Mandocello. Ši modifikacija skiriasi nuo kitų veislių dydžiu ir mastu, todėl mandocello priartėja prie gitaros. Derinimas yra kaip mandola, C-G-D-A, o skalė yra 635-686 mm (25-27 coliai).
• Laouto. Tai yra mandocello variantas su tuo pačiu veiksmu, tačiau skalė čia yra 712 mm (28 coliai). Laouto buvo populiariausias Graikijoje.

• Mando bosas. Šio tipo prototipas yra kontrabosas. Čia klasikinis skalės dydis panašus į kontrabosą (1100 mm, tai yra 43 coliai). Mando bosas gali būti keturių stygų, su E-A-D-G derinimu, taip pat, kaip ir mandolina, aštuonių stygų su keturiomis stygų poromis ir panašiais pirštais. Pastarojoje versijoje mando bosas sureguliuotas dviem oktavomis žemiau (G-D-A-E arba C-G-D-A derinimas).
• Sopranino-mandolina. Kitas jo pavadinimas yra mažoji mandolina.Ši veislė yra mažiau paplitusi nei ankstesnės, jos skalė yra 240 mm (9,5 colio), o jos sistema yra C-G-D-A.
• Airiškas buzuki. Arba trumpa vardo versija – „zouk“. Ši modifikacija turi klasikines keturias dvigubas stygas, suderintas poromis. Airiško buzuki skalės ilgis yra 530–610 mm (21–24 coliai), G-D-A-E arba G-D-A-D.
• Cistra. Nepaisant papildomos stygų poros, cistra skamba kaip oktavinė mandolina, turi D-G-D-A-D arba G-D-A-D-A derinimą, penkias dvigubas stygas, o skalės dydis yra 500-550 mm (20-22 coliai).

Populiariausių mandolinų modelių apžvalga

Kentukio KM-150

A stiliaus mandolina. Viršutinė dalis pagaminta iš tvirtos rezonansinės eglės, o nugarėlė ir šonai – iš vientiso klevo. Korpusas padengtas saulės spindulių laku, kraštai apipjaustyti dramblio kaulo spalvos plastikine juostele. Apsauginis dangtelis pagamintas iš juodo plastiko. Efas ir inkarai yra tradiciniai. Kaklas tvirtas, kaklas pagamintas iš klevo masyvo, grifas – indiškas raudonmedis. Stygos ilgis 354 mm. „Kentucky KM-150“ turi 21 griovelį (12 iš jų yra ant grifo), su perlamutriniais taškais 3,5,7,10, 12,15. Ant galvos esantis logotipas taip pat pagamintas iš perlamutro.

Veržlė pagaminta iš kaulo, jos plotis 29 mm. Balnas pagamintas iš raudonmedžio ir su reguliavimo ratukais. Žalvarinis kaklas stilizuotas 20-aisiais. „Liukso“ tiuningo kaiščių rankenos yra plastikinės, baltos, kaiščių skaičius – 8 (po 4 iš abiejų pusių).

Modelio gamintojo šalis yra JAV. Vidutinė kaina yra 28 500 rublių.

• Švelnus garsas;
• Sklandus garsas.

• Plaukiojantį tiltą sunku pastatyti.

Ibanez M510E-BS

A stiliaus elektrinė mandolina yra Ibanez Limited Mandolin dalis. Galima įsigyti su blizgančia Brown Sunburst apdaila. M510E-BS turi eglės viršūnę, raudonmedžio nugarą, klevo kaklą. Visi įrankio priedai yra chromuoti. Tiltas ir grioveliai pagaminti iš raudonmedžio. Stygos yra standartinės.

„Ibanez M510E-BS“ turi magnetinį vienos ritės rinktuvą su garsumo ir tono rankenėlėmis garsui reguliuoti.

Vidutinė kaina yra - 12 454 rubliai.

• Patogumas žaidime;
• Puikus garsas.

• Nerastas.

Eastman MD 315

Bluegrass mandolina su F stiliaus forma. Korpusas pagamintas iš tvirtos eglės, o nugara, šonai ir kaklas – klevo. Instrumentas yra padengtas satino laku.

Grifas pagamintas iš raudonmedžio (palismedžio). Mechanikos elementai yra chromuoti. Stygų skaičius yra 8, derinimas yra G-D-A-E.

Vidutinė „Eastman MD 315“ kaina yra 64 808 rubliai.

• Garsas tinka groti įvairiais stiliais;
• Vartotojai atkreipia dėmesį į puikų kokybės ir kainos santykį.

• Nr.

Stagg M 50E BLK

Juoda elektroakustinė mandolina. Viršus, kaiščiai ir kaklas pagaminti iš Nato medienos (Nato Wood yra raudonmedžio giminaitis), grifas iš raudonmedžio. Reguliuojamas tiltelis pagamintas iš juodai lakuotos klevo medienos.

Frutų skaičius yra 20 fretų. Stygų laikiklis ir derinimo kaiščiai yra nikeliuoti. Stagg M 50E BLK turi 2 F skylutes, turi vienos ritės rinktuvą ir 1V/1T valdiklius.

Vidutinė „Stagg M 50E BLK“ kaina yra 12 547 rubliai.

• Biudžetinis variantas, tinka mokymams;
• Idealiai tinka solo.

• Sunku nustatyti reguliuojamą tiltą.

Hora M1088

Tenorinis mandalos modelis plokščiu dugnu ir keturiomis poromis dvigubų stygų. Hora M1088 korpusas pagamintas iš klevo masyvo, viršutinis denis – iš Karpatų eglės medienos. Nikeliuotas kaklas, tiltas, kaklas taip pat pagaminti iš klevo.

Mastelio dydis 402 mm, bendras virvelių skaičius 8 (po keturis iš abiejų pusių), grifų skaičius 19. Grifas pagamintas iš juodmedžio, kaiščiai lieti, paauksuoti.

Vidutinė „Hora M1088“ kaina yra 12 573 rubliai.

• Kaina leidžia įsigyti pradedantiesiems muzikantams;
• Kokybė puiki už kainą.

• Nieko reikšmingo už tokią kainą.

Washburn M1K

Amerikos kompanija Washburn muzikos instrumentus gamina nuo XIX a. Šios įmonės gaminiai išsiskiria visaverčiu, aiškiu garsu, aukšta surinkimo kokybe ir prieinama kaina. Washburn M1K tinka tiek patyrusiems muzikantams, tiek tiems, kurie tik pradeda dirbti su šiuo instrumentu.

Amerikietiško stiliaus A stiliaus mandolina saulėje. Viršūnė pagaminta iš eglės, nugara ir šonai – masyvo klevo, grifas ir tiltelis – palisandramedžio (palismedžio). Kaiščiai ir priedai "Washburn M1K" chromuoti. Skalės ilgis yra 330 mm (13 3/4 colio), trinkelių skaičius yra 20, stygų skaičius yra 8, o veržlės plotis yra 1,13 colio. „Washburn M1K“ yra su laikymo ir nešiojimo dėklu, kirtikliais, kamertonu, dirželiu ir buklete su visa informacija apie modelį.

Vidutinė kaina yra - 10 214 rublių.

• Geras startinis komplektas
• Puiki garso kokybė.

• Neidentifikuotas.

Kaip išmokti groti mandolina

Šiuo senoviniu instrumentu galima groti stovint, naudojant specialų diržą, kad būtų sumažintas krūvis, arba sėdint, užmetus vieną koją per kitą, kad instrumentas pailsėtų.

Grojant kaire ranka naudojama gitarą primenanti technika: grifą reikia suglausti nykščiu, likusius pirštus pakišti po stygomis, reikiamose vietose prispausti prie griovelių.

Atlikdami greitą praėjimą, nelaikykite pirštų aukštai virš stygų. Galite groti atskiromis stygomis, taip pat akordais.

Žaidžiant dešine ranka pirštai naudojami retai, dažniausiai naudojamas plektras, kurį reikia suspausti dešinės rankos nykščiu ir smiliumi, o kiti pirštai žaidime nedalyvauja. Ranka turi būti uždėta ant kūno, o dilbis turi būti šiek tiek aukščiau už galinę dalį.

Geriausia vieta garso kūrimui yra prie rezonatoriaus angos, tuo pačiu atveju, jei ji pakeista ffs - šalia apatinio grifo galo. Judindami kirtiklį link stovo, galite išgauti aštrius garsus, o arčiau kaklo, priešingai, garsas sušvelnėja.

Pagrindinė grojimo mandolina technika yra tremolo – tai greitai pasikartojančio garso išgavimas. Mandolinos stygos paprastai skleidžia trumpus, greitai glūdinčius garsus, todėl tremolo grojamas siekiant pratęsti garsą.

Mandolina naudoja daugybę skirtingų technikų, taikomų plėšiamiesiems styginiams instrumentams:

• vibracija;
• glissando;
• paslysti;
• pizzicato;
• vėliavėlės;
• malonūs užrašai;
• gitarų baseinai, plaktukai, arpedžos ir kt.

Itališka mandolina išlieka populiari ir šiandien, ją įgyvendinant daugelyje šiuolaikinių muzikos krypčių ir stilių. XXI amžiaus techninės galimybės – garso technologija, elektroakustika ir kitos – leidžia atskleisti instrumento potencialą tokiuose muzikos žanruose kaip rokas, metalas, folk-rokas, suteikiant kompozicijai ypatingą skambesį su romantišku ar egzotišku. Pastabos.